Hialurono rūgšties gamybos procesas ir technologija lemia kokybės skirtumą, todėl iš tinkamo šaltinio pagaminti produktai turi turėti gydomąjį poveikį. Apskritai, yra trys rafinavimo būdai:
1. Gyvūninis audinys. Pagrindinės žaliavos yra gaidžio šukos ir galvijų stiklakūnis. Žaliavų nuriebalinimas ir dehidratavimas acetonu arba etanoliu, mirkymas ir filtravimas distiliuotame vandenyje, o po to apdorojimas natrio chlorido tirpalu ir chloroformo tirpalu. Pridėjus tripsino izoliacijai, gaunamas mišinys. Galiausiai mišinys apdorojamas ir išgryninamas jonų keitikliu, kad būtų gauta rafinuota hialurono rūgštis. Šio metodo ekstrahavimo greitis yra labai mažas – tik apie 1%, o atskyrimo procesas yra sudėtingas, todėl hialurono rūgšties kaina yra brangi ir siekia 5000 USD/kg, o tai riboja platų jos naudojimą kosmetikoje.
2. Mikrobinė fermentacija: fermentacijos sultinys, naudojant gliukozę kaip anglies šaltinį. Po 48 valandų fermentacijos auginimo terpėje grybiena ir nešvarumai pašalinami filtruojant, o tada, atliekant paprastas operacijas, pavyzdžiui, nusodinant alkoholiu, gaunami didelio grynumo produktai. Hialurono rūgšties gamybai fermentacijos metodo pranašumas yra tas, kad jos molekulinę masę galima nustatyti pagal gaminio dizainą. Svarbiausias fermentacijos metodas yra bakterijų padermių, tokių kaip streptokokai ir laktobacilos, atranka.
3. Cheminė sintezė: naudojant natūralių fermentų polimerizacijos reakciją; Pirma, „hialurono rūgšties oksazepenteno dariniams“ sintetinti naudojamas polisacharido polimeras. Tada pridedamas vandenį skaidantis fermentas, kad būtų sukurtas darinio ir fermento kompleksas. Galiausiai fermentas pašalinamas iš reakcijos tirpalo esant 90 laipsnių Celsijaus, kad susintetintų hialurono rūgštis. Dirbtinės sintezės naudojimas gali labai sumažinti hialurono rūgšties gamybos sąnaudas, tačiau struktūra yra mažiau rafinuota.
Tas pats hialurono rūgšties produktas turi didelę įtaką jo efektyvumui dėl žaliavų šaltinių ir gamybos metodų skirtumų. Produkto koncentracija negali būti naudojama kaip nuoroda renkantis produktą, nes grynumas, molekulinė masė ir 3D struktūra tiesiogiai veikia hialurono rūgšties vandens sugėrimo poveikį. Paprastai kuo didesnė molekulinė masė ir kuo išsamesnė tinklo struktūra, tuo geresnis vandens sugėrimo efektas. Rinkoje populiarios odos priežiūros priemonės ir kosmetika, tačiau daugelis gamintojų patys gamina hialurono rūgštį, kuri yra pigi, bet nebūtinai veiksminga. Net kai kurių žmonių skatinama geriama hialurono rūgštis, pasisavinta virškinimo trakte, suskaidoma į mažas angliavandenių ir aminorūgščių vienetines molekules. Jis vis tiek turi atlikti savaiminę sintezę ir kitus veiksmus, kad susidarytų odoje ir jungiamajame audinyje, o jo veiksmingumas turi būti pažeistas.